Pirties entuziastai jau trečius metus dovanoja nekomercinį pažintinį-pramoginį renginį „Pirties diena“. 2012 Birželio 17dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, bus galima pasimėgauti kvapniu garu, masažais, grožio procedūromis, išgirsti įdomių ir naudingų žinių apie pirtį.Lietuviškos pirties bičiulių draugija visa tai šventės lankytojams siūlys nemokamai, reikės tik įsigyti bilietą į muziejaus teritoriją.

Pirties kieme bus galima pasikaitinti ne tik Dvaro, bet ir mobiliosiose pirtyse, pasilepinti masažais, kaukėmis, paskanauti pirties arbatos bei sveikuoliškų kokteilių. Nemokomos procedūros bus tarsi degustacija: lankytojai galės ne tik patirti, bet ir pabendrauti su patyrusiais pirtininkais, pasisemti žinių.

Šiais metais bus įspūdingų naujovių. Renginio pradžioje pirtininkai žada siekti masiškiausio vanojimo rekordo. Tiesa, jis numatytas ne pirtyje, o Pirties kiemo pievelėje. Beje, čia bus įrengta ir lauko scena, kurioje pasirodys Lietuvos bei užsienio pirtininkai, bus mokoma vanoti, rišti vantas,vyks originalių pirties drabužių pristatymas.

Bus tęsiamos ir kitos šventės tradicijos.Netoliese esančiame muziejaus Klojimo teatre vykskonferencija, klausytojai išgirs mokslinių pranešimų bei praktinės informacijos apie lietuviškos pirties tradicijas, pirčių architektūrą, krosnis, pirties kūrenimą bei poveikį sveikatai.

Čia pat vyks specializuotas kermošius – jame bus prekiaujama pirčiai, masažams, grožiui bei sveikatai skirtais reikmenimis. Tad jei pamiršite įsidėti rankšluostį, pirties kepurę ar šlepetes, galėsite įsigyti vietoje.

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos nariai nėra profesionalūs renginių organizatoriai. Tai pirties mėgėjai, aukojantys savo laiką, išmonę ir jėgas, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir pamiltų lietuvišką pirtį.

Draugija yra atvira, visi norintieji kviečiami prisidėti prie pirčiuolių gretų. Pirties žinovai tikina: garas ne tik sušildo kūną, bet ir išvalo mintis, padaro žmones geresnius. Jei birželio 17 dieną negalite atvykti į Rumšiškes, šią dieną bent nueikite į pirtį…

Eiliniams valstiečiams tokia dvigalė pirtis būtų buvusi pernelyg prabangi. Viename statinio gale – garinė, kitame – persirengimo ir poilsio kambarys, palėpė – vantoms džiovinti. Garinė, kokia, mėgavosi ponai, turi dviejų kamerų krosnį, joje kaistantys akmenys – uždari. Tokių pirties krosnių Lietuvoje beveik neliko.

Lietuviai tikėjo, kad iš pirties krosnies sklindantis garas pasaulį daro geresnį. „Tebūnie taip“, – šiuos žodžius taria ir Dvaro pirties lankytojai po pirmojo užpylimo ant iki raudonumo įkaitusių akmenų.